Eglė Kontrimienė Degutis tapybos paroda ,,takmē”

Parodoje ,,Takmė” pristatomi darbai iš kelių ciklų ,,Fata Morgana”, ,,Rūdys ir dulkės” ir ,,Švytėjimas”.

Tapytojos Eglės Kontrimienės-Degutis ciklas „Rūdys ir dulkės“ nuskamba kaip refleksija apie laiko tėkmę ir žmogaus patirties laikinumą. Abstrakčios tapybos drobėse – tai, kas, atrodo, lengvai pamirštama ir prarandama, tačiau kažkada galėjo būti vertinama kaip amžini ir neišdylantys dalykai. Tai mena ne tik fizinius objektus, bet ir žmogaus patirtis, prisiminimus ir santykius, kurie su laiku blunka ir transformuojasi. Ši tapyba, vaizduojanti rūdžių ir dulkių tekstūras ir formas, perteikia šį nuolatinį pokyčių procesą, kuris yra neišvengiamas ir dažnai neprognozuojamas. Rūdys – tai, kas buvo tvirta ir stipru, o dulkės – tai, kas galiausiai lieka po mūsų visų. Paveiksluose vaizduojamos subtilios, miglotos formos ir spalvos sukuria jausmą, kad kažkas yra neapčiuopiama, netrukus išnyks ar jau yra praeities dalis. Tai gali būti ir mūsų gyvenimo trapumas ir supratimas, kaip greitai praeina net reikšmingiausios akimirkos, palikdamos tik silpnus atspindžius mūsų atmintyje.

Kūriniuose svarbiausias dėmesys skiriamas tekstūrai, tonalumui ir linijų judėjimui, sugestionuojančiam dirvožemio sluoksnius ar žmogaus odos raukšles.

Atsisakant aiškiai atpažįstamų objektų, atsiveria meditatyvus dialogas apie laiko tėkmę, gamtos formas, ar net žmogaus patirties pėdsakus arba tiksliau, tai, kas liks iš jų po tūkstančių ar net milijonų metų. Žmonijos dvasinė erozija, kultūrinis nuosmukis, kosminis ir egzistencinis nereikšmingumas, atominis nyksmas, absoliuti užmarštis, kurioje taip pat galima rasti estetiką ir, kaip bebūtų keista, net harmoniją. (Menotyrininkė Rosana Lukauskaitė)