Liaudiškos muzikos kapela „Sodžius" išaugo iš folkloro ansamblio instrumentinės grupės, susikūrusios 1999 m.
Kolektyvas atlieka folkloro muziką, liaudies kūrybos, autorinius kūrinius. „Sodžius" koncertuoja Žemaitijos miestuose ir miesteliuose, taip pat dalyvavo ne vienoje liaudiškos muzikos kapelų šventėje „Kretingėškė polka", o kartu su folkloro ansambliu „Gervelė" - regioninėje folkloro šventėje „Padainioukem po lėipuom". Kapela - 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvė.
Vadovas Vytautas Kubilinskas
BAUBLIŲ FILIALAS
Vokalinis moterų ansamblis, vad. Daiva Šilinskienė
Vokalinis duetas, vad. Daiva Šilinskienė
Skaitovų būrelis, vad. Jovita Kupšienė
Liaudies dainų mėgėjų būrelis, vad. Jovita Kupšienė
BUDRIŲ FILIALAS
Vaikų dramos kolektyvas, vad. Janina Lukauskienė
Skaitovų būrelis, vad. Janina Lukauskienė
Mišrus vaikų vokalinis ansamblis,vad. Kęstutis Sova
Estradinis ansamblis, vad. Kęstutis Sova
DARBĖNŲ FILIALAS
Jaunučių šokių kolektyvas ŠYPSENIUKAI, vad. Rasa Vaičikauskaitė
Jaunių šokių kolektyvas ŠYPSENĖLĖ, vad. Rasa Vaičikauskaitė
Merginų šokių grupė ŠYPSENA, vad. Rasa Vaičikauskaitė
Linijinių šokių grupė, vad. Rasa Vaičikauskaitė
Armonikierių kvintetas, vad. Vytautas Saikauskas
Liaudiška kapela, vad. Vytautas Saikauskas
Moterų duetas, vad. Ambrozina Burbienė
Mišrus vokalinis ansamblis, vad. Vytautas Saikauskas
Vyrų vokalinis ansamblis, vad. Ambrozina Burbienė
GRŪŠLAUKĖS FILIALAS
Moterų vokalinis ansamblis, vad. Gintaras Pucas
Vokalinis instrumentinis ansamblis, vad. Gintaras Pucas
Vaikų vokalinis ansamblis, vad. Gintaras Pucas
skaitovų būrelis, vad. Genutė Viskontienė
S.ĮPILTIES FILIALAS
Vaikų dramos kolektyvas ĮPILTUKAI, vad. Danutė Bružienė
Retromuzikos ansamblis, vad. Rimantas Varkojus
Folkloro ansamblis GRAISTUPIS, vad. Rimantas Varkojus
Suaugusiųjų dramos kolektyvas, vad. Danutė Bružienė
Liaudiška kapela, vad. Rimantas Varkojus
JOKŪBAVO FILIALAS
Moterų vokalinis ansamblis BALTOS IEVOS, vad. Rita Valiukienė
Moterų duetas, vad. Rita Valiukienė
Solistės – vokalistės, vad. Rita Valiukienė
Liaudiška kapela, vad. Rita Valiukienė
Dramos-skaitovų būrelis, vad. Danutė Pilipčuk
KALNIŠKIŲ FILIALAS
Vaikų vokalinis ansamblis, vad. Danutė Tamošauskienė
Moterų vokalinis ansamblis, vad. Danutė Tamošauskienė
Senjorių moterų vokalinis ansamblis, vad. Danutė Tamošauskienė
Skaitovų būrelis, vad. Rita Viskontienė
KARTENOS FILIALAS
Liaudiška kapela KARTENA, vad. Antanas Galdikas
Moterų vokalinis ansamblis, vad. Antanas Galdikas
Mišrus vokalinis ansamblis, vad. Antanas Galdikas
Dūdų orkestras, vad. Antanas Galdikas
Modernaus šokių grupė, vad. Rasa Berlinskaitė
Suaugusiųjų dramos kolektyvas, vad. Martina Žąsytienė
Vaikų dramos kolektyvas, vad. Martina Žąsytienė
Folkloro ansamblis, vad. Danutė Tamošauskienė
KURMAIČIŲ FILIALAS
Liaudiška kapela, vad. Nerijus Jasinskas
Suaugusiųjų dramos dramos kolektyvas, vad. Donatas Žilinskas
KŪLUPĖNŲ FILIALAS
Vokalinis ansamblis ŽIDINYS, vad. Antanas Žvinklys
Folkloro ansamblis, vad. Antanas Žvinklys
Estradinis kvartetas, vad. Antanas Žvinklys
Liaudiška kapela, vad. Stasys Jucys
Instrumentinis ansamblis TRIMITŲ TRIO, vad. Stasys Jucys
Pagyvenusių žmonių būrelis SENJORAI, vad. Jovita Rimkuvienė
LAUKŽEMĖS FILIALAS
Retromuzikos ansamblis, vad. Alvydas Višinskas
Mišrus vokalinis ansamblis ŽIBURYS, vad. Alvydas Višinskas
Laisvalaikio būrelis SAVI, vad. Aida Mikutienė
Gitaristų būrelis, vad. Alvydas Višinskas
LAZDININKŲ FILIALAS
Pramoginės muzikos ansamblis, vad. Raimondas Grabys
Liaudiška kapela, vad. Raimondas Grabys
Linijinių šokių grupė, vad. Raimondas Grabys
RAGUVIŠKIŲ FILIALAS
Liaudiška kapela ŽALGIRIEČIAI, vad. Ligita Narmontienė, Mindaugas Retkus
Vaikų dramos būrelis, vad. Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė
Merginų vokalinis ansamblis, vad. Ligita Narmontienė
Jaunimo modernaus šokio grupė, vad. Ligita Narmontienė
RŪDAIČIŲ FILIALAS
Liaudiška kapela, vad. Stasys Lukauskas
Mišrus vokalinis ansamblis, vad. Stasys Lukauskas
Merginų vokalinis ansamblis, vad. Stasys Lukauskas
Vaikų etnografinis būrelis, vad. Sigita Šimkutė
Vaikų skaitovų būrelis, vad. Sigita Šimkutė
ŠUKĖS FILIALAS
Folkloro ansamblis ŠUKUPIS, vad. Alvydas Vozgirdas
Vokalinis – instrumentinis ansamblis, vad. Alvydas Vozgirdas
Liaudiška kapela, vad. Alvydas Vozgirdas
Skaitovų būrelis, vad. Violeta Ruikienė
VYDMANTŲ FILIALAS
Folkloro ansamblis ŽEMČIŪGA, vad. Jolanta Japertienė
Liaudiška kapela, vad. Jolanta Japertienė
Moterų vokalinis ansamblis, vad. Jolanta Japertienė
Vaikų folkloro ansamblis ŽEMČIŪGÊLE , vad. Jolanta Japertienė
Vaikų meno dirbtuvėlės, vad. Aurelija Galdikienė
Vaikų dramos būrelis, vad. Aurelija Galdikienė
Vaikų šiuolaikinių šokių kolektyvas VĖJŪNAI, vad. Soneta Baltmiškienė
Jaunių šiuolaikinių šokių kolektyvas VĖJŪNAI, vad. Soneta Baltmiškienė
Vienas iš jauniausių kolektyvų – armonikierių ansamblis – susikūrė 2010 m. sausio mėnesį. Jame groja Rimantas Staponas, Donatas Vaičiulis ir Kostas Valužis, o jiems vadovauja Vytautas Kubilinskas. Armonikieriai jau koncertavo rajono tautodailininkų kūrybos darbų parodos atidaryme, Užgavėnių šventėje, solistų ir vokalinių ansamlių konkurso „Sidabrinai balsai" laureatų koncerto dalyviams ir žiūrovams, Kretingos miesto šventėje ir Kultūros centro Vydmantų filiale.
Vadovas Vytautas Kubilinskas
Egidijaus Radžiaus teatras įkurtas prieš 40 metų, 1964-aisiais. Tada Kultūros rūmų dramos rateliui vadovavo Bronislava Tautkutė. Tų pačių metų gegužės mėnesį žiūrovai buvo pakviesti į pirmąjį spektaklį – „Žmoguje pavasaris – meilė", o jau po metų įvyko kita premjera – K.Sajos „Saulė ir stulpas".
Nežinia, kaip toliau būtų susiklostęs dramos kolektyvo gyvenimas, kokiu keliu jis būtų pasukęs, jei 1969 metais (prieš 35 m.) į Kretingą nebūtų atsikėlęs gyventi teatro entuziastas Egidijus Radžius, prieš tai 17 metų atidavęs Telšių scenai. Su jo vardu susijusi ištisa mūsų teatro epocha. Kolektyvui E. Radžius vadovavo iki savo mirties – 2000-ųjų. Pirmasis jo režisuotas spektaklis – I.Evald „Baladė apie mergaitę ir milžiną".Vėliau rampos šviesą išvydo O.Vaildo „Žvaigždžių berniukas", A. Liobytės „Kuršiukas", M. Sluckio „Svetimos aistros", J. Mackonio „Ulijona".
1974 metais (dar viena sukaktis) Kretingos dramos kolektyvui suteikiamas Liaudies teatro vardas. Kitais metais – 1975-aisiais – trupė tapo respublikos mėgėjų teatrų apžiūros laureate.
Per 30 metų Kretingos scenoje E.Radžius pastatė pusšimtį spektaklių – įvairių epochų, autorių ir žanrų – nuo Moljero „Šykštuolio" iki V. Krėvės „Joninių sakmės", V. Braziulevičiaus „Burtininkės" D. Fletčerio „Kaip valdyti žmoną".
1990–aisiais režisieriui Egidijui Radžiui už lietuviškos dramaturgijos vystymą buvo paskirta Boriso Dauguviečio premija.
2001 metų gegužės 1 d., praėjus metams po vadovo mirties, Kultūros rūmų dramos kolektyvui suteiktas Egidijaus Radžiaus vardas.
Nuo 2000-ųjų teatrui vadovauja Nerijus Gedminas. Kartu su juo dirba dvi puikios režisierės – Albina Buntinienė bei Eglė Lizdenienė.
Daugiau informacijos – www.kretingosteatras.lt
Vadovas Nerijus Gedminas
Folkloro kolektyvas „Gervelė" įsikūrė 1989 m. etnokultūros veiklos organizatorės D. Brazdeikienės dėka. Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi, tačiau labai palaikė didelis žmonių noras dainuoti liaudies dainas, atgaivinti tarybiniu laikotarpiu primirštas tradicijas. Gyvavimo pradžioje ansamblyje dainavo ir šoko 15 entuziastų.Vėliau ansambliečių skaičius augo, prisijungė muzikantai. Šiuo metu ansamblyje šoka, groja ir dainuoja 24 žmonės. Kolektyvas ruošiasi paminėti kūrybinės veiklos 20- metį.
Keletą metų iš eilės keitėsi kolektyvo vadovai, kol pagaliau atsirado ištikimas, tai - D. Černienė. Ji vadovavo 10 metų, iki 2008 m. Tuo laikotarpiu kolektyvas galutinai užaugo, subrendo, tapo žinomas Respublikoje, išsikovojo teisę dalyvauti respublikinėse dainų šventėse. ,,Gervelė" parengė nemažai programų ( „Dainos apie gamtą", „Pakeliou į Meigalių dvarą", „Aš pamilau lauko gėlę" ir kt.), kurias pristatė įvairiuose renginiuose, folkloro festivaliuose. 2007 m. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Tek saulužė ant maračių" Nidoje, yra nuolatinis Jurginių šventės Palangoje ir folkloro šventės „Padainioukem po leipuom" Kretingoje dalyvis.
Nuo 2009 m. kolektyvui vadovauja Elena Šalkauskienė. 2010 m.vasarą „Gervelė" dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Parbėg laivelis" Klaipėdoje.
Vadovė Elena Šalkauskienė
Kretingos kultūros centro Kamerinis choras įkurtas 1998 metais Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus Gedimino Purlio iniciatyva. Tomas Ambrozaitis kolektyvui pradėjo vadovauti 2001 m.
Kolektyvas savo repertuare yra sukaupęs daugiau kaip 300 skirtingo žanro kūrinių. Per dešimt gyvavimo metų įrašė ir išleido 2 kompaktines plokšteles: 2004 m. – „... iš širdies...", 2006 m., siekiant įamžinti Klaipėdos krašto menininkų – Alvydo Remesos ir Gedimino Purlio – sakralinę liturginę muziką, išleista kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto religinė muzika".
2004 metais Kamerinis choras dalyvavo dainos ir šokio festivalyje Tararėje (Prancūzija), 2005 metais Tytuvėnų vasaros festivalyje atliko A. Žigaitytės misteriją „Praregėjimas", 2006 metais dainav chorinės ir vokalinės muzikos festivalyje „Vox Academia" Nidoje, kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru (vad. L. Kuraitienė) dalyvavo klasikinės muzikos projekte „Džiaugsmas girdėti" ir atliko Fr. Schubert'o MESSE G-dur. 2006 metais vykusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse Vilniuje choras tarp I lygio mišrių chorų užėmė antrąją vietą. 2007 metų kovo mėnesį choras tapo „Aukso paukštės" laureatu nominacijoje „Naujai suspindusi žvaigždė". 2007 m. spalio mėn. kolektyvas dalyvavo tarptautiniame chorų festivalyje – konkurse IN CANTO SUL GARDA Riva del Garda mieste Italijoje. Konkurso metu choras buvo pastebėtas ir labai gerai įvertintas: laimėti du aukso diplomai sakralinės ir tradicinės muzikos kategorijose.
2007 m. lapkričio mėn. dainavo XI Lietuvos muzikų šventės „Didysis muzikų paradas 2007" baigiamajame koncerte Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje. 2008 m. rudenį jau antrą kartą kolektyvas buvo pakviestas dalyvauti chorinės ir vokalinės muzikos festivalyje „Vox academia" Neringoje, „Aukuro" chorinės bendrijos 20 – mečio minėjimo renginiuose, S. Šimkaus konservatorijos jubiliejiniuose renginiuose, Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu", Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventėje Tartu.Kolektyvas dažnai koncertuoja įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Alytuje, Plungėje, Palangoje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Skuode, Akmenėje, Vilniuje, Nidoje,koncertavo Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 2008 m. birželio mėn. kolektyvo 10 – mečiui paminėti kartu su Klaipėdos koncertų salės Kameriniu orkestru (vad. L. Kuraitienė) Kretingos Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčioje atliko J.S.Bacho kantatą „Ich hatte viel Bekummernis"(BMW 21). 2010 m. sausio mėnesį Kretingos kultūros centro salėje pristatė muzikinį spektaklį IKARAS pagal to paties pavadinimo J. Marcinkevičiaus pjesę (muzikos autorė – N. Sinkevičiūtė, režisierė - E. Miškinytė), dalyvavo XI Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje „Džiūgaukim... aleliuja" Marijampolėje. 2011 m. vasario mėn. choras dalyvavo tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje - konkurse ,,Kaunas Musica Religioza 2011" ir laimėjo Aukso diplomą. Nuo 2011 m. spalio mėn. kolektyvui vadovauja buvusi chormeisterė Rasa Lašaitė.
Meno vadovė - Rasa Lašaitė
Kretingos kultūros centro liaudiška kapela LAKŠTINGELĖ suburta 1990 metų rudenį. Kolektyvą subūrė ir iki šiol jam vadovauja Pranas Razmus.
Kapela LAKŠTINGELĖ - daugelio švenčių, festivalių dalyvė, aktyviai prisideda plėtojant kapelinės muzikos žanrą, populiarinant tautinę muziką, propaguojant autorinę šio žanro kūrybą. Kolektyvas – 1998 m. Pasaulio lietuvių, 2007 m. Lietuvos dainų šventės BŪTIES RATU, 2009 m. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės AMŽIŲ SUTARTINĖ dalyvis.
2001 m. kapela koncertavo Rygoje, Latvių namuose, 2004 m. gastroliavo Jekabpilyje, (Latvija), 2008 m. dalyvavo tarptautiniame liaudiškos muzikos festivalyje LUSTES JEKABPILI, taip pat grojo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.
LAKŠTINGELĖ sudarė prielaidas šio žanro šventėms Kretingoje atsirasti. 1992 metais čia gimė didžiausia vakarų Lietuvoje ir viena didžiausių šalyje respublikinė liaudiškų kapelų šventė „Grok, žemaiti!". Nuo 1996 metų Kretingoje organizuojamos regioninės kapelų šventės „Kretingiškė polka", o 1996 ir 2003 metais Kretingoje vyko „Jurginės". 2011 metais balandžio mėn. - ,,Jurginės" vėl Kretingoje.
Kolektyvo repertuare - autentiški mūsų regiono bei žemaitiški šio žanro kūriniai, autorinė kapelos vadovo kūryba.
2007 metais išleista LAKŠTINGELĖS kompaktinė plokštelė DAINA GIMTINEI.
2010 metais rudenį kolektyvas minėjo veiklos 20-metį.
Vadovas Pranas Razmus
Choras suburtas 1977 m. Kretingos r. centrinėje ligoninėje chorvedžio Aloyzo Žilio iniciatyva. 1986 m.chorui suteiktas liaudies kolektyvo ,,Svaja" vardas, jis perkeliamas į Kretingos kultūros rūmus. Nuo to laiko vyksta jau tradiciniais tapę renginiai - Naujametis koncertas „Su šv. Kalėdom – Naujuosius pasitinkant" bei chorų festivalis „Aš atdarysiu dainų skrynelę".
Kolektyvas nuo sukūrimo pradžios dalyvavo respublikiniuse, tarptautiniuose festivaliuose, visose respublikinėse bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse, įvairiuose konkursuose, kuriuose ne kartą pelnė laureato ar geriausio kolektyvo savo grupėje vardą.
Be koncertų Lietuvoje choras dainavo Lenkijoje, Kaliningrado srityje, Bulgarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje, Čekijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje. ,,Svajos" repertuare - harmonizuotos lietuvių, kitų tautų liaudies dainos, klasikų, lietuvių autorių bei choro vadovo Aloyzo Žilio sakralinės ir pasaulietinės muzikos kūriniai.
Šiuo metu chore dainuoja daugiau kaip 25 įvairių profesijų atstovės (pedagogės, medikės, verslo, socialinių paslaugų darbuotojos, studentės).
Vadovas Aloyzas Žilys
Moterų vokalinis retromuzikos ansamblis susibūrė 2005 m. rudenį, tuometės Kultūros centro direktorės K. Macienės iniciatyva.
Ansamblyje - 10 dainininkių. „Gija" dažnai koncertuoja ne tik Kultūros centro renginiuose bei rajono kultūros įstaigose, bet ir dalyvauja tradicinėje romansų šventėje „Suskinsiu aš...". Su koncertine programa „Prisimeni kadaise" aplankyta Nida, Šventoji, Skuodas, Palanga.
Vadovė Kristina Rimienė
Vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas „Tonciaus" vardu pasivadino 1999 m. O jo istorija prasideda nuo 1993 metų, kai Kretingos kultūros rūmuose susirinko jauni liaudies šokio entuziastai. Nuo 1998 m. kolektyvas perėjo į vyresniojo amžiaus šokėjų grupę „Toncius", kuriam vadovauja Andrius Razmus. Dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, įvairiuose festivaliuose: „Senjorų apvalcius" - Panevėžyje, „Veliuonos kadrilius" - Veliuonoje, „Gintarinė klumpė" - Kretingoje bei konkursuose „Joniškio pavasaris" - Joniškyje, „Kadagys" ir „Pora už poros" - Vilniuje, „Klumpakojis" - Klaipėdoje, „Iš aplinkui" - Širvintose. 2006 m. buvo tarptautinio šokių ir muzikos festivalio „Festival de Montignac" Prancūzijoje ir tarptautinės šokių šventės Vengrijoje dalyvis. 2007 m. grupė šoko ,,Mis Malaizija" rinkimų renginyje.. 2008 m.dalyvavo viduramžių savaitės renginiuose Visbyje (Švedija), 2010 m. - Balkanų šalių festivalyje Ohridoje (Makedonija).
Vadovai - Andrius ir Svajonė Razmai
Teatras – studija „Atžalynas" savo veiklą pradėjo 1979 metais. Nors pradžių pradžia buvo 1976 metai, kai Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų auklėtinis režisierius Algimantas Verbutas Kretingos kultūros rūmuose įkūrė moksleivių dramos studiją. Per tris veiklos metus studijoje pastatyti keturi spektakliai.
1979 m. gegužės mėn. rampos šviesą išvydo pirmasis „Atžalyno" spektaklis – S. Kymantaitės - Čiurlionienės „Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių". Į premjerą pakviesti draugai iš įvairių Lietuvos vietovių atsivežė ir savo spektaklius. Taip Kretingoje gimė ir vaikų teatrų festivalis, 1990 metais išaugęs į tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį „Atžalyno scena". 2011 m. festivalis „Atžalyno scena" vyks jau 15 kartą.
Per 30 kūrybinės veiklos metų teatre pastatyti 46 spektakliai, su jais dalyvauta virš 50 kartų įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse (Estija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Vokietija, Prancūzija, Danija, Latvija, Italija). „Atžalynas" suorganizavo ir pravedė daugybė rajoninių, respublikinių bei tarptautinių renginių.
1996 m. „Atžalyno" teatre pradėjo dirbti režisiere buvusi atžalynietė, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto auklėtinė Auksė Antulienė.
Teatre vaidina apie 60 vaikų nuo 11 iki 18 metų amžiaus iš įvairių Kretingos miesto bei Kretingos rajono mokyklų.
Kretingos vaikų ir jaunimo teatras – studija „Atžalynas" 2002-aisiais pripažintas geriausiu Lietuvos vaikų teatru ir apdovanotas „Aukso paukšte".
Daugiau - www.teatrasatzalynas.lt
Vadovė Auksė Antulienė
Kultūros centro teatro-studijos "Atžalynas" kojūkininkų trupė arba tiesiog Kretingos kojūkininkai, tai jaunų, drąsių, spalvingų, energingų vaikščiotojų ant kojūkų, gatvės artistų trupė, sukurianti keistą, neįprastą, linksmą, paslaptingą, puošnų reginį tiek gatvėje, tiek uždaroje erdvėje.
Savo kūrybinę veiklą pradėjome 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje MES. Visų pasirodymų išvardinti neįmanoma (jų būta per 7 kūrybinės veiklos metus jau virš 200 ), tačiau kai kuriuos norisi paminėti. Tai:
2003 m.-iškilmingo pokylio svečių sutikimas prie Lietuvos Prezidentūros, Europos krepšinio čempionų sutikimas Vilniuje, TV 3 sezono atidarymas, Grybų šventė Varėnoje.
2004 m. – Klaipėdos Jūros šventė, Šiaulių miesto šventė, Sostinės dienos Vilniuje.
2005 m. – Moksleivių dainų šventė „Mes – laisvės vaikai" Tarptautinis gatvės reginių festivalis „Teatras be stogo", „Mes irgi galime mylėti" ,,Siemens" arenoje, „Kalėdų džiaugsme" Kretingoje.
2006 m. – Tarptautinis festivalis Rygoje, Kurtuvėnų dvaro svirno atidarymo iškilmės, Utenos miesto šventė, „Smaragdo miesto burtininkas" Klaipėdoje, „Skamba skamba kankliai"Vilniuje.
2007 m. – Tarptautinis teatrų festivalis „Šermukšnis" Klaipėdoje, JAV TV kompanijos žaidimo „Didžiosios lenktynės" filmavimas Rumšiškėse, Pasaulio sportinių šokių čempionato Vilniuje koncertinė programa, Kalėdinis kaukių balius (kartu su Klaipėdos šokių kolektyvu ŽUVĖDRA).
2008 m. – Tarptautinis gatvės teatrų festivalis Jedlina Zdroj (Lenkija), Taptautinis gatvės teatrų festivalis Odesoje (Ukraina), „Kaimo šviesuolis" Operos ir baleto teatre (kartu su Kauno šokių grupe AURA), „Panemunės žiedai"-Raudonės pilyje.
2009 m. – J. K. Chodkevičiaus paminklo atidengimo iškilmės ir Dvaro šventė Kretingoje, Lietuvos vardo 1000-mečio renginiai įvairiose Lietuvos vietovėse.
2010 m. – „Maskaradas mieste" Kretingoje, Tarptautinis gatvės teatrų festivalis Liepojoje (Latvija), Lietuvos jaunimo dienos Panevėžyje, festivalis Gdanske (Lenkija)
Vadovas Algimantas Verbutas.
1989 m. prasidėjusį Nepriklausomybės atkūrimo periodą ypač pakiliai išgyveno buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai. Visoje Lietuvoje kūrėsi jų chorai, ansambliai.
Kretingos tremtiniai taip pat susibūrė į dainos draugiją. Ilgesingos, patriotinės dainos - giesmės skambėjo prie paminklų, susibūrimuose, minėjimuose. Kurį laiką šiam kolektyvui vadovavo poetė, tremtinė Nijolė Rimkienė.Vėliau ji įkūrė Tautininikų ansamblį ATMINTIS.
Likusi Tremtinių sąjungos dainininkų grupė prisiglaudė prie Kultūros rūmų (dabar Kultūros centras).1995 m. jiems pradėjo vadovauti profesionali chorvedė Rūta Jurgutienė. Jos vadovaujamas nedidelis ansamblis išaugo į mišrų chorą.
Nuo 1997 m. choras dalyvauja visose Tremtinių dainų šventėse. Pirmoji šventė vyko Kaune. 2010 m. birželio mėn.dalyvavome dešimtoje šventėje Telšiuose.
2003 m. - Pasaulio lietuvių dainų šventės MES, 2007 m.- BŪTIES RATU, 2009 m. – Tūkstantmečio dainų šventės AMŽIŲ SUTARTINĖ dalyvis.
Choras susidraugavo su Jurbarko tremtinių choru VERSMĖ, Gargždų - ATMINTIES AIDAI, Šilutės - PAMARIO AIDAS, Plungės - TĖVYNĖS ILGESYS. Šie kolektyvai kartu dalyvauja draugystės festivaliuose, šventėse, atmintinų datų paminėjimuose.
2010 m. spalio mėn. choras atšventė savo 15-os metų sukaktį.
Vadovė Rūta Jurgutienė
Kultūros centro vyrų choras „Žilvinas" kūrybinę veiklą pradėjo 1981 m. Palangoje, vadovaujamas Arvydo Krisiukėno. Sėkminga organizacinė bei kūrybinė veikla subūrė apie 30 dainininkų. Choras rengė koncertus ne tik Palangoje, pasiruošė ir sėkmingai dalyvavo 1985 m. respublikinėje dainų šventėje, konkurse.
1985 m. rudenį chorui vadovauti pakviečiamas Aloyzas Žilys. Kolektyvas išaugo iki 50 dainininkų, repertuaras pasipildė naujais kūriniais, ypač suaktyvėjo koncertinė veikla (per metus buvo surengiama apie 40 koncertų šalyje ir už jos ribų). Koncertuota Latvijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Bulgarijoje, Vengrijoje, Italijoje –Romoje, Vatikane - (1996 m. choras susitiko su Šv. Tėvu),Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje.
Choras dalyvavo visose respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, įvairiuose chorų konkursuose, kuriuose ne kartą pelnė laureato vardą, respublikiniuose bei tarptautiniuose chorų festivaliuose .
Choro „Žilvinas" koncertinė programa bei dainavimo maniera sudomina žiūrovus, todėl jis dažnai kviečiamas į įvarius renginius, ne kartą koncertavo ir netradicinėse erdvėse, dažnokai koncertuoja kartu su moterų choru „Svaja".
Kolektyvo repertuare – sakralinė muzika, harmonizuotos lietuvių bei kitų šalių liaudies dainos, klasikų, lietuvių kompozitorių bei choro vadovo A. Žilio kūriniai.
Nuo 2008 m. rudens choras „Žilvinas " persikėlė į Kretingos kultūros centrą, pasipildė naujais dainininkais, sutvirtėjo menine prasme. Šiuo metu jame dainuoja 18 vyrų.
Vadovas Aloyzas Žilys
|
|
Meno kolektyvai
